O vasaros skaitiniams rekomenduojame bendrą žurnalų Nature ir Scientific American projektą ,,BUILDING THE 21ST CENTURY SCIENTIST‘‘.
Šaltinis: http://www.nature.com/news/stem-1.17959#/Scientific-American
Parengė Augustas Pivoriūnas
Žurnale Stem Cells publikuojamas tyrimas atskleidžia naujas aktino baltymo funkcijas mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) branduoliuose.
Aktinas yra vienas gausiausių baltymų, formuojančių ląstelės citoskeletą. Tai daugiafunkcinis baltymas, padedantis palaikyti ir dinamiškai keisti ląstelės formą. Šis baltymas taip pat dalyvauja daugelyje svarbių procesų (ląstelių migracija ir dalijimasis, raumens skaidulų susitraukimai, viduląstelinis organelių ir baltymų transportas, ląstelės signaliniai procesai ir t.t.). Polimerizuojantis aktino baltymų monomerams (G-aktinas) formuojasi aktino filamentai (F-aktinas), taip susidaro viduląsteliniai aktino gijų tinklai. Aktino polimerizacija yra dinamiškas ir griežtai kontroliuojamas procesas. Daugelis šių procesų vyksta ląstelių citoplazmoje, tuo tarpu, apie aktino baltymų funkcijas ląstelių branduoliuose žinoma kur kas mažiau. Pavyzdžiui, tik nesenai patvirtinta, kad aktino polimerizacijos procesai vyksta ir branduolyje (plačiau: Nat Rev Mol Cell Biol. 2013 Nov;14(11):693-7). Nustatyta, kad aktino monomerai (G-aktinas) ląstelių branduoliuose gali veikti, kaip savotiškos platformos, padedančios sutelkti įvairių transkripcijos faktorių kompleksus, bei lokaliai remodeliuoti chromatino struktūrą.
Pristatomo tyrimo autoriai parodė, kad paveikus MKL citochalazinu D (aktino polimerizacijos inhibitorius), jų branduoliuose padaugėjo G-aktino. Taip pat pagreitėjo šių ląstelių kaulinė diferenciacija. Kaip aktino monomerų pagausėjimas branduolyje paskatina MKL kaulinę diferenciaciją ? Nustatyta, kad branduoliuose gausėjant G-aktino greitėjo YAP baltymo eksportas iš branduolio į citoplazmą, tokiu būdu silpnėjo šio baltymo represinis poveikis Runx2 transkripcijos faktoriui, kuris reguliuoja daugelio kaulinei diferenciacijai svarbių genų ekspresiją. Tyrimo autoriai taip pat atliko tyrimus in vivo, parodyta, kad citochalazino D injekcija į pelių blauzdikaulių kaulų čiulpus inicijavo kaulėjimo procesą.
Žinoma, kad aplinkos fiziniai parametrai yra svarbūs kamieninių ląstelių diferenciacijai (Cell. 2006; 126:677–689). Pristatytas tyrimas aprašo naują mechanizmą, kurio pagalba išorinių veiksnių nulemti citoskeleto reorganizacijos procesai gali veikti kamieninių ląstelių diferenciaciją.
Šaltinis: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/stem.2090/abstract
Parengė Augustas Pivoriūnas
Didžiausia Japonijos ir viso Azijos regiono farmacijos kompanija Takeda kartu su Kioto universiteto indukuojamų pliuripotentinių kamieninių ląstelių (iPL) taikomųjų tyrimų centru (Center for iPS Cell Research Application (CiRA) of Kyoto University: https://www.cira.kyoto-u.ac.jp/e/) inicijuoja naują jungtinę tyrimų programą, kurios pagrindinis tikslas-skatinti naujų iPL technologijų perkėlimą į klinikinę praktiką. Projekto trukmė-10 metų, o biudžetas net 20 mlrd jenų (270 mln dolerių). Projekto vadovas-iPL technologijos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas ir CiRA direktorius profesorius Shinya Yamanaka. Projekto metu iPL technologijų pagrindu bus kuriami nauji širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto, įvairių neurologinių ligų, taip pat tam tikrų vėžinių susirgimų gydymo metodai. Darbai bus vykdomi Takedos Shonan tyrimų centre, kur dirbs 100 mokslininkų iš abiejų projekto partnerių institucijų.
Tikimasi, kad projekto vykdymo metu bus sukurti nauji ligų gydymo metodai, taip pat pasiektas proveržis perkeliant fundamentinio mokslo pasiekimus į klinikinę praktiką.
Šaltinis: http://www.takeda.com/t-cira/index.html
Parengė A. Pivoriūnas
Paskelbti nauji duomenys apie žmogaus širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Ilgą laiką buvo manoma, kad specializuotos širdies audinio ląstelės (kardiomiocitai) negali atsinaujinti. Pastaraisiais metais pasirodė tyrimai, patvirtinantys, kad regeneracijos procesas žmogaus širdies audinyje vis dėl to vyksta. Nesenai žurnale Cell paskelbtas tyrimas, kuris buvo atliktas panaudojant 14C radioaktyvaus izotopo kiekio matavimus žmogaus širdies audiniuose (plačiau Cell, 153, 1219-1227; taip pat http://www.stemcell.lt/?page_id=32). Svarbu, kad šio tyrimo metu mokslininkai nustatė ne tik kardiomiocitų populiacijos, tačiau ir kitų tipų širdies ląstelių (endotelio ir mezenchiminių) atsinaujinimo greitį žmogaus širdies audiniuose.
Taigi, mokslininkų duomenys rodo, kad žmogaus kardiomiocitų atsinaujinimas vyksta, tačiau yra lėtas. Greičiausiai šis procesas vyksta vaikystėje, vėliau jis laipsniškai letėja, o suaugusio individo širdyje per metus ,,pakeičiama‘‘ < 1 % kardiomiocitų populiacijos. Įdomu, kad kitų tipų ląstelių populiacijos širdies audinyje atsinaujina žymiai greičiau. Endotelio ląstelių populiacija >15%, o mezenchiminių ląstelių (šiuo atveju, mezenchiminėmis ląstelėmis buvo vadinami fibroblastai, pericitai ir lygiųjų raumenų ląstelės) < 4 % per metus.
Šie tyrimai suteikia naujos vertingos informacijos apie širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Tikimasi, kad ateityje mokslininkai išmoks skatinti endogeninės žmogaus kardiomiocitų populiacijos atsinaujinimą.
Šaltinis: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0092867415005760
Parengė A. Pivoriūnas
Tarptautinė kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija (ISSCR) savo kasmetinio suvažiavimo pabaigoje skelbia naują organizacijos lyderį, juo šiemet tapo S. J. Morrison, iš Vaikų Tyrimų Instituto Teksaso Universiteto Pietvakarių Medicinos centre. Direktorių tarybai iki jo vadovauvo Rudolf Jaenisch iš Masačiusestso Technologijų Instituto (MIT).
Naujas lyderis žada, kad ISSCR išliks stipriu tarptautiniu kamieninių ląstelių tyrėjų balsu ir sieks toliau pasauliniu mąstu skatinti mokslo tyrimus ir naujausių terapijų vystymą. Organizacija taip pat išliks autoritetingas ir patikimas šaltinis politinių sprendimų priėmėjams ir pacientams, kur siūlomi efektyvūs sprendimai ir platinamos žinios apie saugias ir efektyviams terapines strategijas.
Morrison ISSCR dirbo nuo 2002 metų, o lyderiavo nuo 2004. Jo moksliniai interesai apima ląstelinius ir molekulinius nervų ir hematopoetinės sistemos kamieninių ląstelių ir vėžinių ląstelių funkcijų mechanizmų tyrimus. Jis ypač domisi kamieninių ląstelių senėjimu ir atsinaujinimu. Desertaciją imunologijos srityje jis gynėsi Stanfordo Universitete.
Pilnas pranešimo tekstas čia: http://www.isscr.org/home/about-us/news-press-releases/2015/2015/06/15/sean-j.-morrison-assumes-leadership-of-the-isscr-following-the-annual-meeting-june-24-27-stockholm-sweden
Iki šio laiko, didžioji dalis fundamentinių ir taikomųjų kamieninių ląstelių tyrimų yra atliekama naudojant įprastines kultivavimo technologijas ant dvimačių paviršių. Tačiau organizmo audiniuose ląsteles supa specializuota trimatė mikroaplinka (‚,niša”). Šioje mikroaplinkoje ląstelės sąveikauja su kitomis ląstelėmis, tarpląstelinio užpildo komponentais, įvairiomis reguliacinėmis molekulėmis, jas veikia skirtingi fizikiniai faktoriai (hidrostatinis slėgis, spaudimas, elektriniai signalai ir kt.). Visi šitie veiksniai veikia vienu metu ir kumuliacinis jų poveikis nulemia kamieninių ląstelių funkcionavimo ypatumus. Todėl, sėkmingai atkūrus šias sąlygas in vitro, būtų galima naudoti eksperimentinius modelius, kurie geriau atspindi situaciją in vivo, taip pat patobulinti esamas ir kurti naujas regeneracinės medicinos technologijas.
Stanford universiteto mokslininkai šiam tikslui sėkmingai panaudojo sferoidų technologiją (Nat Methods. 2015 May 25. doi: 10.1038/nmeth.3415). Sferoidai yra sferinės formos ląstelių sankaupos. Šias sankaupas galima formuoti įvairiais būdais, paprasčiausias-adhezines ląsteles (lipnias prie paviršių ląsteles) patalpinti į aplinką, kurioje nėra adhezinių paviršių. Tokiose sankaupose ląsteles supa trimatė (3D) mikroaplinka, kuri geriau atspindi natyvines sąlygas. Mokslininkai eksperimentams naudojo žmogaus indukuojamas pliuripotentines kamienines ląsteles iPL. Vienas pagrindinių šių ląstelių privalumų yra tas, kad jas galima generuoti iš įvairiomis ligomis sergančių pacientų somatinių ląstelių ir panaudoti patofiziologinių mechanizmų tyrimams, vaistų paieškai ir t.t. Taigi, panaudodami šį 3D kultivavimo modelį mokslininkai generavo kortikalinius sferoidus-struktūras sudarytas iš žmogaus galvos smegenų žievės neuronų ir astrocitų. Svarbu, kad šių ląstelių specializacija, funkcijos, bei išsidėstymas sferoiduose atkartoja situaciją besivystančiame organizme. Taigi, sukurtas naujas perspektyvus eksperimentinis in vitro modelis galvos smegenų žievės vystymosi tyrimams. Šis modelis taip pat padės kurti naujus vaistinius preparatus įvairių CNS ligų gydymui.
Šaltinis: http://www.nature.com/nmeth/journal/vaop/ncurrent/full/nmeth.3415.html
Parengė A. Pivoriūnas
Tai buvo Lietuvos švietimo ir mokslo institucijoms, reguliuojančioms ir stebinčioms institucijoms, visuomenei, politikams bei visai mokslininkų bendruomenei skirtas vertinimas. Buvo įvertintos 16 biomedicinos srities mokslo institucijų (čia apžvelgiame tik vertinimus biomedicinos srityje) apžvelgiant jų mokslo tyrimų kokybę, ekonominę ir socialinę svarbą, infrastruktūros kokybę, valdymo sistemą ir ateities perspektyvas. Vertinta penkių balų sistema (nuo žemiausio 1, iki aukščiausio – 5). Lyginti ir labiau kompleksiški bei kartais fragmentiški Universitetų padaliniai, ir taiklesni bei kartais ties „kritinės masės“ riba balansuojantys atskiri institutai. Kai kurie tirtieji objektai jau turėjo puikią infrastuktūrą, kai kurie ją dar tik kuria.
Greta bendrųjų išvadų ir detalios kiekvienos Institucijos analizės (kur svarbią dalį užėmė ir pačių institucijų apie save užpildytas klausimynas), ekspertai dar pateikė ir rekomendacijas toms institucijoms, kurios įvertintos 2-ais, t.y. taikyti joms labai griežtą priežiūrą ir reformas arba suliejimą su kitomis organizacijomis. Dar buvo pabrėžta, kad kelios Institucijos buvo vertinamos tranziciniame periode ir jų ateities perspektyvos sunkiau nuspėjamos.
Didele problema ekspertai įvardino mokslo institucijų, jų bendruomenių ir jų vykdomų projektų uždarumą, provincialumą ir nepasiekiamumą tiek vertintojams, tiek mokslo bendruomenei pasaulyje. Ekspertai atskirai išskyrė PhD studijų projektų uždarumą ir neprieinamumumą vertinimui ir naudojimui. Disertacijų rengimas ir gynimas, ekspertų manymu, būtinai dažniausiai turi vykti angliškai ir būti daug skaidresnis. Gynimas ir kiti renginiai turi vykti angliškai (be vertimų – tam reiktų mažinti biurokratinių reikalavimų). Be to, rekomenduojama suteikti doktorantams tokias stipendijas, kurių pakaktų pragyvenimui, optimizuoti studijų trukmę – kad per keturis metus sėkmingai apsigintų didžioji doktorantų dalis, o ne užtęstų studijas ir dirbdami keliose pareigose negalėtų skirti pakankamai dėmesio moksliniam darbui.
Tęsiant jaunų tyrėjų temą, buvo akcentuojama, kad labai trūksta podoktorantūrinių stažuotojų (post-dokų). Jų vertintose institucijose tebuvo rasti vienetai. O juk būtent šio lygio mokslininkai ir gali būti labai svarbi jėga ir resursai mokslo institucijoms. Post-dokams skirti grantai būtini finansavimo schemose (post-dokų įdarbinimui gali prireikti ir darbo kodekso pakeitimų) kartu su tolesnes perpektyvas užtikrinančiais „nusėdimo” grantais vėliau. Taip sumažėtų protų nutekėjimas, o gal net taptų įmanomas ir pritekėjimas.
Dar keletas geriausių ekspertų pastebėjimų (atsiejant nuo institucijų):
Daugiau skaitykite pilname ataskaitiniame ekspertų dokumente.
parengė R. Aldonytė
Europos fiziologai ir biomedicinos srities mokslininkai šiemet baigiantis vasarai planuoja susitikti Kaune, kur vyks Europos Fiziologų draugijų Federacijos (FEPS) metinis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks rugpjūčio 26-29, 2015. Plenarinėse sesijose pakviesti pranešimus skaityti iškilūs mokslininkai. Vienas iš jų – dr. J. Huard iš Pitsburgo Universitetto. Dr. J. Huard vadovauja Kamieninių Ląstelių Tyrimų Centrui Pitsburgo universitete. Šiame centre atliekami ligotų ar sužalotų audinių regeneracijos ir rekonstrukcijos fundamentiniai bei taikomieji tyrimai. Asmeniniai profesoriaus mokslo interesai apima Diucheno raumenų distrofijos, raumenų ir sąnarių pažeidimų atkūrimo, bei širdies audinių regeneravimo technologijas. Kita žymi pranešėja – dr. M. Fitzgerald iš Londono Universiteto Koledžo. Jos pranešimas “The developing pain system: a lifelong story”.
Simpoziume bus aptariami aktualūs fiziologijos mokslų klausimai, vyks žodinių ir plakatinių pranešimų sesijos. Lygiagrečiai vyks FEPS jaunų mokslininkų bei Fiziologijos dėstymo simpoziumai.
Kaune laukiama daugybės Europos ir pasaulio fiziologų.
Kvietimą pasirašo dr. E. Stankevičius (Baltijos Fiziologų Asociacijos Prezidentas). Visa informacija renginio puslapyje: http://www.feps2015.org/
Kinų publikacija “CRISPR/Cas9-mediated Gene Editing in Human Tripronuclear Zygotes,” buvo ką tik paskelbta moksliniame žurnale “Protein & Cell. Publikaciją rasite čia.
Ši publikacija apie kinų mokslininkų pastangas ir sėkmę redaguojant žmogaus embrionų genomą. Tarptautinė Kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacija (International Society for Stem Cell Research (ISSCR)) pakartotinai praneša, kad embriono genomo redagavimui turi būti skelbiamas moratoriumas, nes iki šiol galimi pavojai nėra aiškiai ištirti ir įvardinti. Be to, nebuvo ir plačios atviros visuomeninės diskusijos apie šio proceso etinius poveikius.
DNR sekos modifikavimo technologijos (kaip CRISPR) vystosi labai sparčiai ir genomo redagavimas darosi lengvai prieinamas. Tai gali būti atliekama ne tik somatinėse, bet ir embriono bei lytinėse ląstelėse.
Ne somatinių ląstelių genomo redagavimą mokslininkai jau yra atlikę pelių ir bezdžionių ląstelėse, o naujausias kinų straipnis aprašo pirmuosius bandymus žmogaus embriono ląstelėse. ISSCR 2015 metų pradžioje jau skelbė moratoriumą panašiems redagavimo darbams klinikoje, nes pavojai ir ilgalaikiai tokio redagavimo poveikiai yra nežinomi. Klinikiniam tokio redagavimo naudojimui, ISSCR nuomone, būtina plati diskusija dėl teisinių, etinių ir visuomeninių pasekmių.
“Redagavimo metodu jau kelias dešimtis metų mokslininkai tiria ligas ir kuria naujas gydymo strategijas” – sako ISSCR Prezidentas Rudolf Jaenisch. “Tačiau naudoti šias technologijas paveldimąjai, lytinių ląstelių ir embrionų DNR, klinikoje ar moksliniuose tyrimuose turi būti labai griežtai prižiūrimi etikos ir teisine prasme.”
Tam taikomos ISSCR rekomendacijos “Guidelines for the Conduct of Human Embryonic Stem Cell Research,” kur sudėtos griežtos etinės taisyklės dirbantiems su žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis mokslininkams. Šios taisyklės ragina dirbti atsakingai, skaidriai ir naudoti vienodas praktikas visame pasaulyje. Rekomendacijos yra čia: www.isscr.org/home/publications/guide-clintrans.
Pilną šio kreipimosi tekstą rasite čia: www.isscr.org/statement-on-human-germline-genome-modification.
Besibaigiant kadencijai netikėtai atšaukiamas Švietimo ir Mokslo ministras. Vienas iš paskutinių Ministro prof. D. Pavalkio interviu su įžvalgomis mokslo ir švietimo sistemos ateičiai: http://www.veidas.lt/universitetai-tures-zaisti-pagal-taisykles-reikes-susitarti-su-visuomene
Wikipedija apie Ministrą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Dainius_Pavalkis
Žiniasklaidoje apie ministrų kaitą:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/begaline-bezdzionele-ministro-poste-500-502243
http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=14313572701430730935#.VVHI0PmqpBd
