2014 metų pradžioje žurnale Nature buvo paskelbti sensacingi tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad somatines organizmo ląsteles galima perprogramuoti į pliuripotentines tiesiog jas veikiant įvairiais stresoriais (padidėjęs aplinkos rūgštingumas, mechaninis stresas). Tokiu būdu gautos ląstelės buvo pavadintos STAP (angl. stimulus-triggered acquisition of pluripotency). Tačiau, vėlesni tyrimai parodė, kad duomenys buvo suklastoti. Nesenai nustatyta, kad STAP kultūros buvo kontaminuotos kitomis embrioninių kamieninių ląstelių linijomis. Šie rezultatai pagaliau paaiškina ,,stebuklingas‘‘ STAP ląstelių savybes. Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.nature.com/news/failed-replications-put-stap-stem-cell-claims-to-rest-1.18412?WT.mc_id=TWT_NatureNews

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Portale EuroStemCell publikuojama straipsnių serija apie kamieninių ląstelių turizmo industriją. Plačiau aprašoma plačiai pagarsėjusio X-Cell Center, kuris ilgą laiką veikė respektabiliose Vokietijos klinikose veikla.

Daugiau informacijos rasite čia:

http://www.eurostemcell.org/commentanalysis/stem-cell-tourism-selling-hope-through-unproven-stem-cell-treatments-lessons-x-cell-

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Nesenai publikuotame tyrime buvo apibendrinta informacija apie 2011-2014 vykdytus klinikinius ląstelių terapijos tyrimus. Pateikiami duomenys atskleidžia svarbias ir įdomias tendencijas. Klinikinėms studijoms daugiausiai naudojamos mezenchiminės stromos ląstelės, bei T limfocitai. Ląstelių terapija dažniausiai taikoma vėžinių susirgimų gydymui, vis dažniau bandoma gydyti atramos aparato ir neurologines ligas.

Daugiau informacijos rasite čia:

http://celltrials.info/2015/02/14/trends-2014/

  

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Rugpjūčio 27 dieną, Vilniuje, viešbutyje Mabre Residence įvyko pirmoji tarptautinė LKLTA konferencija ,,Stem cell research in Lithuania: past, present, future‘‘. Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo mokslininkai iš Švedijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos ir Lietuvos. Renginyje dalyvavo 85 klausytojai. Vyko geriausių stendinių pranešimų rinkimai. Nugalėtojai apdovanoti vertingais Thermo Fisher Scientific kompanijos įsteigtais prizais. Taip pat, konferencijos metu į LKLTA įstojo 14 naujų narių.

Džiaugiamės, kad šis renginys sulaukė didžiulio kolegų susidomėjimo ir buvo palankiai įvertintas. Tai rodo, kad einame teisinga kryptimi.

Tikimės, kad konferencija taps svarbiu kasmetiniu įvykiu visų LKLTA narių ir kitų suinteresuotų mokslininkų veikloje.

 

LKLTA pirmininkas ir Valdyba

O vasaros skaitiniams rekomenduojame bendrą žurnalų Nature ir Scientific American projektą ,,BUILDING THE 21ST CENTURY SCIENTIST‘‘.

Šaltinis: http://www.nature.com/news/stem-1.17959#/Scientific-American

Parengė Augustas Pivoriūnas

Žurnale Stem Cells publikuojamas  tyrimas atskleidžia naujas aktino baltymo funkcijas mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) branduoliuose. 

Aktinas yra vienas gausiausių baltymų, formuojančių ląstelės citoskeletą. Tai daugiafunkcinis baltymas, padedantis palaikyti ir dinamiškai keisti ląstelės formą. Šis baltymas taip pat dalyvauja daugelyje svarbių procesų (ląstelių migracija ir dalijimasis, raumens skaidulų susitraukimai, viduląstelinis organelių ir baltymų transportas, ląstelės signaliniai procesai ir t.t.). Polimerizuojantis aktino baltymų monomerams (G-aktinas) formuojasi aktino filamentai (F-aktinas), taip susidaro viduląsteliniai aktino gijų tinklai. Aktino polimerizacija yra dinamiškas ir griežtai kontroliuojamas procesas.  Daugelis šių procesų vyksta ląstelių citoplazmoje, tuo tarpu, apie aktino baltymų funkcijas ląstelių branduoliuose žinoma kur kas mažiau. Pavyzdžiui, tik nesenai patvirtinta, kad aktino polimerizacijos procesai vyksta ir branduolyje (plačiau:  Nat Rev Mol Cell Biol. 2013 Nov;14(11):693-7). Nustatyta, kad aktino monomerai (G-aktinas) ląstelių branduoliuose gali veikti, kaip savotiškos platformos, padedančios sutelkti įvairių transkripcijos faktorių kompleksus, bei lokaliai remodeliuoti chromatino struktūrą.

Pristatomo tyrimo autoriai parodė, kad paveikus MKL citochalazinu D (aktino polimerizacijos inhibitorius), jų branduoliuose padaugėjo G-aktino. Taip pat pagreitėjo šių ląstelių kaulinė diferenciacija. Kaip aktino monomerų pagausėjimas branduolyje paskatina MKL kaulinę diferenciaciją ? Nustatyta, kad branduoliuose gausėjant  G-aktino greitėjo YAP baltymo eksportas iš branduolio į citoplazmą, tokiu būdu silpnėjo šio baltymo represinis poveikis Runx2 transkripcijos faktoriui, kuris reguliuoja daugelio kaulinei diferenciacijai svarbių genų ekspresiją. Tyrimo autoriai taip pat atliko tyrimus in vivo, parodyta, kad citochalazino D injekcija į pelių blauzdikaulių kaulų čiulpus inicijavo kaulėjimo procesą.

Žinoma, kad aplinkos fiziniai parametrai yra svarbūs kamieninių ląstelių diferenciacijai (Cell. 2006; 126:677–689). Pristatytas tyrimas aprašo naują mechanizmą, kurio pagalba  išorinių veiksnių nulemti citoskeleto reorganizacijos procesai gali veikti kamieninių ląstelių diferenciaciją.

 

Šaltinis: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/stem.2090/abstract

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Didžiausia Japonijos ir viso Azijos regiono farmacijos kompanija Takeda kartu su  Kioto universiteto indukuojamų pliuripotentinių kamieninių ląstelių (iPL) taikomųjų tyrimų centru (Center for iPS Cell Research Application (CiRA) of Kyoto University: https://www.cira.kyoto-u.ac.jp/e/) inicijuoja naują jungtinę tyrimų programą, kurios pagrindinis tikslas-skatinti naujų iPL technologijų perkėlimą į klinikinę praktiką. Projekto trukmė-10 metų, o biudžetas net 20 mlrd jenų (270 mln dolerių). Projekto vadovas-iPL technologijos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas ir CiRA direktorius profesorius Shinya Yamanaka. Projekto metu iPL technologijų pagrindu bus kuriami nauji širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto, įvairių neurologinių ligų, taip pat tam tikrų vėžinių susirgimų gydymo metodai. Darbai bus vykdomi Takedos Shonan tyrimų centre, kur dirbs 100 mokslininkų iš abiejų projekto partnerių institucijų.

Tikimasi, kad projekto vykdymo metu bus sukurti nauji ligų gydymo metodai, taip pat pasiektas proveržis perkeliant fundamentinio mokslo pasiekimus į klinikinę praktiką.  

 

Šaltinis: http://www.takeda.com/t-cira/index.html

 

 Parengė A. Pivoriūnas

 

Paskelbti nauji duomenys apie žmogaus širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Ilgą laiką buvo manoma, kad specializuotos širdies audinio ląstelės (kardiomiocitai) negali atsinaujinti. Pastaraisiais metais pasirodė tyrimai, patvirtinantys, kad regeneracijos procesas žmogaus širdies audinyje vis dėl to vyksta. Nesenai žurnale Cell paskelbtas tyrimas, kuris buvo atliktas panaudojant  ¹⁴C radioaktyvaus izotopo kiekio matavimus žmogaus širdies audiniuose (plačiau Cell, 153, 1219-1227; taip pat http://www.stemcell.lt/?page_id=32). Svarbu, kad šio tyrimo metu mokslininkai nustatė ne tik kardiomiocitų populiacijos, tačiau ir kitų tipų širdies ląstelių (endotelio ir mezenchiminių) atsinaujinimo greitį žmogaus širdies audiniuose.

Taigi, mokslininkų duomenys rodo, kad žmogaus kardiomiocitų atsinaujinimas vyksta, tačiau yra lėtas. Greičiausiai šis procesas vyksta vaikystėje, vėliau jis laipsniškai letėja, o suaugusio individo širdyje per metus ,,pakeičiama‘‘ < 1 % kardiomiocitų populiacijos. Įdomu, kad kitų tipų ląstelių populiacijos širdies audinyje atsinaujina žymiai greičiau. Endotelio ląstelių populiacija  >15%, o mezenchiminių ląstelių (šiuo atveju, mezenchiminėmis ląstelėmis buvo vadinami fibroblastai, pericitai ir lygiųjų raumenų ląstelės) < 4 % per metus.

Šie tyrimai suteikia naujos vertingos informacijos apie širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Tikimasi, kad ateityje mokslininkai išmoks skatinti endogeninės žmogaus kardiomiocitų populiacijos atsinaujinimą.

 

Šaltinis: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0092867415005760

 

Parengė A. Pivoriūnas

Tarptautinė kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija (ISSCR) savo kasmetinio suvažiavimo pabaigoje skelbia naują organizacijos lyderį, juo šiemet tapo S. J. Morrison, iš Vaikų Tyrimų Instituto Teksaso Universiteto Pietvakarių Medicinos centre. Direktorių tarybai iki jo vadovauvo Rudolf Jaenisch iš Masačiusestso Technologijų Instituto (MIT). 

Naujas lyderis žada, kad ISSCR išliks stipriu tarptautiniu kamieninių ląstelių tyrėjų balsu ir sieks toliau pasauliniu mąstu skatinti mokslo tyrimus ir naujausių terapijų vystymą.  Organizacija taip pat išliks autoritetingas ir patikimas šaltinis politinių sprendimų priėmėjams ir pacientams, kur siūlomi efektyvūs sprendimai ir platinamos žinios apie saugias ir efektyviams terapines strategijas.  

Morrison ISSCR dirbo nuo 2002 metų, o lyderiavo nuo 2004. Jo moksliniai interesai apima ląstelinius ir molekulinius nervų ir hematopoetinės sistemos kamieninių ląstelių ir vėžinių ląstelių funkcijų mechanizmų tyrimus. Jis ypač domisi kamieninių ląstelių senėjimu ir atsinaujinimu. Desertaciją imunologijos srityje jis gynėsi Stanfordo Universitete.

Pilnas pranešimo tekstas čia: http://www.isscr.org/home/about-us/news-press-releases/2015/2015/06/15/sean-j.-morrison-assumes-leadership-of-the-isscr-following-the-annual-meeting-june-24-27-stockholm-sweden

Iki šio laiko, didžioji dalis fundamentinių ir taikomųjų kamieninių ląstelių tyrimų yra atliekama naudojant įprastines kultivavimo technologijas ant dvimačių paviršių. Tačiau organizmo audiniuose ląsteles supa specializuota trimatė mikroaplinka (‚,niša”). Šioje mikroaplinkoje ląstelės sąveikauja su kitomis ląstelėmis, tarpląstelinio užpildo komponentais, įvairiomis reguliacinėmis molekulėmis, jas veikia skirtingi fizikiniai faktoriai (hidrostatinis slėgis, spaudimas, elektriniai signalai ir kt.). Visi šitie veiksniai veikia vienu metu ir kumuliacinis jų poveikis nulemia kamieninių ląstelių funkcionavimo ypatumus. Todėl, sėkmingai atkūrus šias sąlygas in vitro, būtų galima naudoti eksperimentinius modelius, kurie  geriau atspindi situaciją in vivo, taip pat patobulinti esamas ir kurti naujas regeneracinės medicinos technologijas.

Stanford universiteto mokslininkai šiam tikslui sėkmingai panaudojo sferoidų technologiją (Nat Methods. 2015 May 25. doi: 10.1038/nmeth.3415). Sferoidai yra sferinės formos ląstelių sankaupos. Šias sankaupas galima formuoti įvairiais būdais, paprasčiausias-adhezines ląsteles (lipnias prie paviršių ląsteles) patalpinti į aplinką, kurioje nėra adhezinių paviršių. Tokiose sankaupose ląsteles supa trimatė (3D) mikroaplinka, kuri geriau atspindi natyvines sąlygas. Mokslininkai eksperimentams naudojo žmogaus indukuojamas pliuripotentines kamienines ląsteles iPL. Vienas pagrindinių šių ląstelių privalumų yra tas, kad jas galima generuoti iš įvairiomis ligomis sergančių pacientų somatinių ląstelių ir panaudoti patofiziologinių mechanizmų tyrimams, vaistų paieškai ir t.t. Taigi, panaudodami šį 3D kultivavimo modelį mokslininkai generavo kortikalinius sferoidus-struktūras sudarytas iš žmogaus galvos smegenų žievės neuronų ir astrocitų. Svarbu, kad šių ląstelių specializacija, funkcijos, bei išsidėstymas sferoiduose atkartoja situaciją besivystančiame organizme. Taigi, sukurtas naujas perspektyvus eksperimentinis in vitro modelis galvos smegenų žievės vystymosi tyrimams. Šis modelis taip pat padės kurti naujus vaistinius preparatus įvairių CNS ligų gydymui.

 

Šaltinis: http://www.nature.com/nmeth/journal/vaop/ncurrent/full/nmeth.3415.html

 

Parengė A. Pivoriūnas