Category Archives: Naujienos

Branduolio aktino baltymai reguliuoja kaulinę mezenchiminių kamieninių ląstelių diferenciaciją

Žurnale Stem Cells publikuojamas  tyrimas atskleidžia naujas aktino baltymo funkcijas mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) branduoliuose. 

Aktinas yra vienas gausiausių baltymų, formuojančių ląstelės citoskeletą. Tai daugiafunkcinis baltymas, padedantis palaikyti ir dinamiškai keisti ląstelės formą. Šis baltymas taip pat dalyvauja daugelyje svarbių procesų (ląstelių migracija ir dalijimasis, raumens skaidulų susitraukimai, viduląstelinis organelių ir baltymų transportas, ląstelės signaliniai procesai ir t.t.). Polimerizuojantis aktino baltymų monomerams (G-aktinas) formuojasi aktino filamentai (F-aktinas), taip susidaro viduląsteliniai aktino gijų tinklai. Aktino polimerizacija yra dinamiškas ir griežtai kontroliuojamas procesas.  Daugelis šių procesų vyksta ląstelių citoplazmoje, tuo tarpu, apie aktino baltymų funkcijas ląstelių branduoliuose žinoma kur kas mažiau. Pavyzdžiui, tik nesenai patvirtinta, kad aktino polimerizacijos procesai vyksta ir branduolyje (plačiau:  Nat Rev Mol Cell Biol. 2013 Nov;14(11):693-7). Nustatyta, kad aktino monomerai (G-aktinas) ląstelių branduoliuose gali veikti, kaip savotiškos platformos, padedančios sutelkti įvairių transkripcijos faktorių kompleksus, bei lokaliai remodeliuoti chromatino struktūrą.

Pristatomo tyrimo autoriai parodė, kad paveikus MKL citochalazinu D (aktino polimerizacijos inhibitorius), jų branduoliuose padaugėjo G-aktino. Taip pat pagreitėjo šių ląstelių kaulinė diferenciacija. Kaip aktino monomerų pagausėjimas branduolyje paskatina MKL kaulinę diferenciaciją ? Nustatyta, kad branduoliuose gausėjant  G-aktino greitėjo YAP baltymo eksportas iš branduolio į citoplazmą, tokiu būdu silpnėjo šio baltymo represinis poveikis Runx2 transkripcijos faktoriui, kuris reguliuoja daugelio kaulinei diferenciacijai svarbių genų ekspresiją. Tyrimo autoriai taip pat atliko tyrimus in vivo, parodyta, kad citochalazino D injekcija į pelių blauzdikaulių kaulų čiulpus inicijavo kaulėjimo procesą.

Žinoma, kad aplinkos fiziniai parametrai yra svarbūs kamieninių ląstelių diferenciacijai (Cell. 2006; 126:677–689). Pristatytas tyrimas aprašo naują mechanizmą, kurio pagalba  išorinių veiksnių nulemti citoskeleto reorganizacijos procesai gali veikti kamieninių ląstelių diferenciaciją.

 

Šaltinis: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/stem.2090/abstract

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Takedos farmacijos kompanija kartu su Kioto universiteto indukuojamų pliuripotentinių kamieninių ląstelių taikomųjų tyrimų centru skatins naujų kamieninių ląstelių terapijos metodų diegimą į klinikinę praktiką

Didžiausia Japonijos ir viso Azijos regiono farmacijos kompanija Takeda kartu su  Kioto universiteto indukuojamų pliuripotentinių kamieninių ląstelių (iPL) taikomųjų tyrimų centru (Center for iPS Cell Research Application (CiRA) of Kyoto University: https://www.cira.kyoto-u.ac.jp/e/) inicijuoja naują jungtinę tyrimų programą, kurios pagrindinis tikslas-skatinti naujų iPL technologijų perkėlimą į klinikinę praktiką. Projekto trukmė-10 metų, o biudžetas net 20 mlrd jenų (270 mln dolerių). Projekto vadovas-iPL technologijos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas ir CiRA direktorius profesorius Shinya Yamanaka. Projekto metu iPL technologijų pagrindu bus kuriami nauji širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto, įvairių neurologinių ligų, taip pat tam tikrų vėžinių susirgimų gydymo metodai. Darbai bus vykdomi Takedos Shonan tyrimų centre, kur dirbs 100 mokslininkų iš abiejų projekto partnerių institucijų.

Tikimasi, kad projekto vykdymo metu bus sukurti nauji ligų gydymo metodai, taip pat pasiektas proveržis perkeliant fundamentinio mokslo pasiekimus į klinikinę praktiką.  

 

Šaltinis: http://www.takeda.com/t-cira/index.html

 

 Parengė A. Pivoriūnas

 

Nauji tyrimai atskleidžia širdies audinių atsinaujinimo ypatumus

Paskelbti nauji duomenys apie žmogaus širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Ilgą laiką buvo manoma, kad specializuotos širdies audinio ląstelės (kardiomiocitai) negali atsinaujinti. Pastaraisiais metais pasirodė tyrimai, patvirtinantys, kad regeneracijos procesas žmogaus širdies audinyje vis dėl to vyksta. Nesenai žurnale Cell paskelbtas tyrimas, kuris buvo atliktas panaudojant  14C radioaktyvaus izotopo kiekio matavimus žmogaus širdies audiniuose (plačiau Cell, 153, 1219-1227; taip pat http://www.stemcell.lt/?page_id=32). Svarbu, kad šio tyrimo metu mokslininkai nustatė ne tik kardiomiocitų populiacijos, tačiau ir kitų tipų širdies ląstelių (endotelio ir mezenchiminių) atsinaujinimo greitį žmogaus širdies audiniuose.

Taigi, mokslininkų duomenys rodo, kad žmogaus kardiomiocitų atsinaujinimas vyksta, tačiau yra lėtas. Greičiausiai šis procesas vyksta vaikystėje, vėliau jis laipsniškai letėja, o suaugusio individo širdyje per metus ,,pakeičiama‘‘ < 1 % kardiomiocitų populiacijos. Įdomu, kad kitų tipų ląstelių populiacijos širdies audinyje atsinaujina žymiai greičiau. Endotelio ląstelių populiacija  >15%, o mezenchiminių ląstelių (šiuo atveju, mezenchiminėmis ląstelėmis buvo vadinami fibroblastai, pericitai ir lygiųjų raumenų ląstelės) < 4 % per metus.

Šie tyrimai suteikia naujos vertingos informacijos apie širdies audinių atsinaujinimo ypatumus. Tikimasi, kad ateityje mokslininkai išmoks skatinti endogeninės žmogaus kardiomiocitų populiacijos atsinaujinimą.

 

Šaltinis: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0092867415005760

 

Parengė A. Pivoriūnas

S. J. Morrison tapo nauju ISSCR lyderiu

Tarptautinė kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija (ISSCR) savo kasmetinio suvažiavimo pabaigoje skelbia naują organizacijos lyderį, juo šiemet tapo S. J. Morrison, iš Vaikų Tyrimų Instituto Teksaso Universiteto Pietvakarių Medicinos centre. Direktorių tarybai iki jo vadovauvo Rudolf Jaenisch iš Masačiusestso Technologijų Instituto (MIT). 

Naujas lyderis žada, kad ISSCR išliks stipriu tarptautiniu kamieninių ląstelių tyrėjų balsu ir sieks toliau pasauliniu mąstu skatinti mokslo tyrimus ir naujausių terapijų vystymą.  Organizacija taip pat išliks autoritetingas ir patikimas šaltinis politinių sprendimų priėmėjams ir pacientams, kur siūlomi efektyvūs sprendimai ir platinamos žinios apie saugias ir efektyviams terapines strategijas.  

Morrison ISSCR dirbo nuo 2002 metų, o lyderiavo nuo 2004. Jo moksliniai interesai apima ląstelinius ir molekulinius nervų ir hematopoetinės sistemos kamieninių ląstelių ir vėžinių ląstelių funkcijų mechanizmų tyrimus. Jis ypač domisi kamieninių ląstelių senėjimu ir atsinaujinimu. Desertaciją imunologijos srityje jis gynėsi Stanfordo Universitete.

Pilnas pranešimo tekstas čia: http://www.isscr.org/home/about-us/news-press-releases/2015/2015/06/15/sean-j.-morrison-assumes-leadership-of-the-isscr-following-the-annual-meeting-june-24-27-stockholm-sweden

Funkcionalių žmogaus galvos smegenų žievės neuronų ir astrocitų generavimas panaudojant trimačių sferoidų technologiją

Iki šio laiko, didžioji dalis fundamentinių ir taikomųjų kamieninių ląstelių tyrimų yra atliekama naudojant įprastines kultivavimo technologijas ant dvimačių paviršių. Tačiau organizmo audiniuose ląsteles supa specializuota trimatė mikroaplinka (‚,niša”). Šioje mikroaplinkoje ląstelės sąveikauja su kitomis ląstelėmis, tarpląstelinio užpildo komponentais, įvairiomis reguliacinėmis molekulėmis, jas veikia skirtingi fizikiniai faktoriai (hidrostatinis slėgis, spaudimas, elektriniai signalai ir kt.). Visi šitie veiksniai veikia vienu metu ir kumuliacinis jų poveikis nulemia kamieninių ląstelių funkcionavimo ypatumus. Todėl, sėkmingai atkūrus šias sąlygas in vitro, būtų galima naudoti eksperimentinius modelius, kurie  geriau atspindi situaciją in vivo, taip pat patobulinti esamas ir kurti naujas regeneracinės medicinos technologijas.

Stanford universiteto mokslininkai šiam tikslui sėkmingai panaudojo sferoidų technologiją (Nat Methods. 2015 May 25. doi: 10.1038/nmeth.3415). Sferoidai yra sferinės formos ląstelių sankaupos. Šias sankaupas galima formuoti įvairiais būdais, paprasčiausias-adhezines ląsteles (lipnias prie paviršių ląsteles) patalpinti į aplinką, kurioje nėra adhezinių paviršių. Tokiose sankaupose ląsteles supa trimatė (3D) mikroaplinka, kuri geriau atspindi natyvines sąlygas. Mokslininkai eksperimentams naudojo žmogaus indukuojamas pliuripotentines kamienines ląsteles iPL. Vienas pagrindinių šių ląstelių privalumų yra tas, kad jas galima generuoti iš įvairiomis ligomis sergančių pacientų somatinių ląstelių ir panaudoti patofiziologinių mechanizmų tyrimams, vaistų paieškai ir t.t. Taigi, panaudodami šį 3D kultivavimo modelį mokslininkai generavo kortikalinius sferoidus-struktūras sudarytas iš žmogaus galvos smegenų žievės neuronų ir astrocitų. Svarbu, kad šių ląstelių specializacija, funkcijos, bei išsidėstymas sferoiduose atkartoja situaciją besivystančiame organizme. Taigi, sukurtas naujas perspektyvus eksperimentinis in vitro modelis galvos smegenų žievės vystymosi tyrimams. Šis modelis taip pat padės kurti naujus vaistinius preparatus įvairių CNS ligų gydymui.

 

Šaltinis: http://www.nature.com/nmeth/journal/vaop/ncurrent/full/nmeth.3415.html

 

Parengė A. Pivoriūnas    

MOSTA užsakytas užsienio ekspertų vertinimas Lietuvos Mokslo institucijoms: kaip esame matomi užsienio mokslo kontekste

Tai buvo Lietuvos švietimo ir mokslo institucijoms, reguliuojančioms ir stebinčioms institucijoms, visuomenei, politikams bei visai mokslininkų bendruomenei skirtas vertinimas. Buvo įvertintos 16 biomedicinos srities mokslo institucijų (čia apžvelgiame tik vertinimus biomedicinos srityje) apžvelgiant jų mokslo tyrimų kokybę, ekonominę ir socialinę svarbą, infrastruktūros kokybę, valdymo sistemą ir ateities perspektyvas. Vertinta penkių balų sistema (nuo žemiausio 1, iki aukščiausio – 5). Lyginti ir labiau kompleksiški bei kartais fragmentiški Universitetų padaliniai, ir taiklesni bei kartais ties „kritinės masės“ riba balansuojantys atskiri institutai. Kai kurie tirtieji objektai jau turėjo puikią infrastuktūrą, kai kurie ją dar tik kuria.

Greta bendrųjų išvadų ir detalios kiekvienos Institucijos analizės (kur svarbią dalį užėmė ir pačių institucijų apie save užpildytas klausimynas), ekspertai dar pateikė ir rekomendacijas toms institucijoms, kurios įvertintos 2-ais, t.y. taikyti joms labai griežtą priežiūrą ir reformas arba suliejimą su kitomis organizacijomis. Dar buvo pabrėžta, kad kelios Institucijos buvo vertinamos tranziciniame periode ir jų ateities perspektyvos sunkiau nuspėjamos.

Didele problema ekspertai įvardino mokslo institucijų, jų bendruomenių ir jų vykdomų projektų uždarumą, provincialumą ir nepasiekiamumą tiek vertintojams, tiek mokslo bendruomenei pasaulyje. Ekspertai atskirai išskyrė PhD studijų projektų uždarumą ir neprieinamumumą vertinimui ir naudojimui. Disertacijų rengimas ir gynimas, ekspertų manymu, būtinai dažniausiai turi vykti angliškai ir būti daug skaidresnis. Gynimas ir kiti renginiai turi vykti angliškai (be vertimų – tam reiktų mažinti biurokratinių reikalavimų). Be to, rekomenduojama suteikti doktorantams tokias stipendijas, kurių pakaktų pragyvenimui, optimizuoti studijų trukmę – kad per keturis metus sėkmingai apsigintų didžioji doktorantų dalis, o ne užtęstų studijas ir dirbdami keliose pareigose negalėtų skirti pakankamai dėmesio moksliniam darbui.

Tęsiant jaunų tyrėjų temą, buvo akcentuojama, kad labai trūksta podoktorantūrinių stažuotojų (post-dokų). Jų vertintose institucijose tebuvo rasti vienetai. O juk būtent šio lygio mokslininkai ir gali būti labai svarbi jėga ir resursai mokslo institucijoms. Post-dokams skirti grantai būtini finansavimo schemose (post-dokų įdarbinimui gali prireikti ir darbo kodekso pakeitimų) kartu su tolesnes perpektyvas užtikrinančiais „nusėdimo” grantais vėliau. Taip sumažėtų protų nutekėjimas, o gal net taptų įmanomas ir pritekėjimas.

Dar keletas geriausių ekspertų pastebėjimų (atsiejant nuo institucijų):

  • Lietuvoje leidžiami biomedicinos moksliniai žurnalai yra pinigų švaistymas.
  • Globalių lyderių tarp Lietuvos insititucijų nerasta. Penkios institucijos gavo ketvertus, dauguma trejetus, o keturios dvejetus (rekomenduota jas jungti prie kitų).
  • Šalis turi puikių galimybių mokslinių tyrimų srityje, tačiau būtinai reikia gerinti vadybinį darbą bei pačių mokslininkų vadybinius gebėjimus.
  • Būtina konsoliduoti daugelį (kalbama plačiau nei apie ekspertų vertintas įstaigas) įstaigų, pvz., sporto srities mokslinius tyrimus vykdančių įstaigų yra neprasmingai daug.
  • Reikia kelti publikacijų kokybę (citavimo rodiklius) ir kultūrą: kai kur publikacijų žurnalų citavimo indeksas svyruoja tarp 1 ir 1.5. Kai kurių mokslininkų citavimo dažnis nesiekia 2 kartų per metus.
  • Kai kurios institucijos (nors priskiria save prie mokslinius tyrimus vykdančių) neturi nei vieno pilną mokslo darbuotojo darbo krūvį išdirbančio darbuotojo ir nei vienos patalpos, kuri būtų skirta išimtinai mokslo tyrimams.
  • Trūksta tarptautinių vizitų (ilgalaikių, kad būtų iš tiesų pasisemta gerosios patirties – ilgesnių nei 12 mėn). Karjeros vystymui svarbu ir jaunų tyrėjų stažuotės, ir “sabbatical leave”, kai vyresnieji mokslo darbuotojai gauna lėšų ir galimybę padirbėti užsienio institucijose.
  • Kai kurios institucijos yra labai fragmentuotos (daug skyrių ir daug mokslinių temų), diskusijose su ekspertais vadovai išsidavė, kad neturi vizijų ir planų, kaip pasiekti kritinės masės kuriuose nors veiklos laukuose, bei neturėjo planų gerai žmogiškųjų resursų vadybai.
  • Kai kur buvo pastebėtas neatitikimas tarp klausimyno atsakymų pateiktų institucijos (self-assessment) ir ekspertų pamatytos realybės. Tai neramina.
  • Vidutinis darbuotojų amžius, déjà, dažnai per didelis mokslo institucijai: pvz., jei jis viršyja 45, jaunų darbuotojų stoka ypač akivaizdi.
  • Vadovybė kartais atitrūkusi nuo institucijų realybės, o tai kritiškai įtakoja institutų sėkmę dabar ir ateityje: vadovybei kai kuriose mokslo institucijose svarbu remtis išorine Taryba ir jos rekomendacijomis bei nuolat atsinaujinti.
  • Tam tikrose institucijose ekspertai nustebo atradę, kad vadovybė sunkiai bendrauja angliškai.
  • Aktyvumas ieškant paramos projektams kartais buvo labai žemas, t.y. paklausus vyresniųjų mokslininkų, kiek jie per pastaruosius 4 metus teikė paraiškų finansavimui, paaiškėjo, kad tik vienas iš 8 (kai kuriose institucijose) teikė paraišką. Taip tikra niekur nevedanti mokslinė apatija.

Daugiau skaitykite pilname ataskaitiniame ekspertų dokumente.

 

parengė R. Aldonytė

Artėja Europos Fiziologų Draugijų Federeacijos metinis renginys Kaune: dar spėsite registruotis

 feps1

Europos fiziologai ir biomedicinos srities mokslininkai šiemet baigiantis vasarai planuoja susitikti Kaune, kur vyks Europos Fiziologų draugijų Federacijos (FEPS) metinis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks rugpjūčio 26-29, 2015. Plenarinėse sesijose pakviesti pranešimus skaityti iškilūs mokslininkai. Vienas iš jų – dr. J. Huard iš Pitsburgo Universitetto. Dr. J. Huard vadovauja Kamieninių Ląstelių Tyrimų Centrui Pitsburgo universitete. Šiame centre atliekami ligotų ar sužalotų audinių regeneracijos ir rekonstrukcijos fundamentiniai bei taikomieji tyrimai. Asmeniniai profesoriaus mokslo interesai apima Diucheno raumenų distrofijos, raumenų ir sąnarių pažeidimų atkūrimo, bei širdies audinių regeneravimo technologijas. Kita žymi pranešėja – dr. M. Fitzgerald iš Londono Universiteto Koledžo. Jos pranešimas “The developing pain system: a lifelong story”.

Simpoziume bus aptariami aktualūs fiziologijos mokslų klausimai, vyks žodinių ir plakatinių pranešimų sesijos. Lygiagrečiai vyks FEPS jaunų mokslininkų bei Fiziologijos dėstymo simpoziumai.

Kaune laukiama daugybės Europos ir pasaulio fiziologų.

Kvietimą pasirašo dr. E. Stankevičius (Baltijos Fiziologų Asociacijos Prezidentas). Visa informacija renginio puslapyje: http://www.feps2015.org/

Tarptautinės Kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacijos nuomonė dėl publikacijos apie žmogaus embrionų genomo redagavimą

revised-logo-horizontal-for-light-background

 

Kinų publikacija “CRISPR/Cas9-mediated Gene Editing in Human Tripronuclear Zygotes,” buvo ką tik paskelbta  moksliniame žurnale “Protein & Cell. Publikaciją rasite čia.
Ši publikacija apie kinų mokslininkų pastangas ir sėkmę redaguojant žmogaus embrionų genomą. Tarptautinė Kamieninių Ląstelių Tyrėjų  Asociacija (International Society for Stem Cell Research (ISSCR)) pakartotinai praneša, kad embriono genomo redagavimui turi būti skelbiamas moratoriumas, nes iki šiol galimi pavojai nėra aiškiai ištirti ir įvardinti. Be to, nebuvo ir plačios atviros visuomeninės diskusijos apie šio proceso etinius poveikius.

DNR sekos modifikavimo technologijos (kaip CRISPR) vystosi labai sparčiai ir genomo redagavimas darosi lengvai prieinamas. Tai gali būti atliekama ne tik somatinėse, bet ir embriono bei lytinėse ląstelėse.

Ne somatinių ląstelių genomo redagavimą mokslininkai jau yra atlikę pelių ir bezdžionių ląstelėse, o naujausias kinų straipnis aprašo pirmuosius bandymus žmogaus embriono ląstelėse. ISSCR 2015 metų pradžioje jau skelbė moratoriumą panašiems redagavimo darbams klinikoje, nes pavojai ir ilgalaikiai tokio redagavimo poveikiai yra nežinomi. Klinikiniam tokio redagavimo naudojimui, ISSCR nuomone, būtina plati diskusija dėl teisinių, etinių ir visuomeninių pasekmių.

“Redagavimo metodu jau kelias dešimtis metų mokslininkai tiria ligas ir kuria naujas gydymo strategijas” – sako ISSCR Prezidentas Rudolf Jaenisch. “Tačiau naudoti šias technologijas paveldimąjai, lytinių ląstelių ir embrionų DNR, klinikoje ar moksliniuose tyrimuose turi būti labai griežtai prižiūrimi etikos ir teisine prasme.”

 rudolf

Tam taikomos ISSCR rekomendacijos “Guidelines for the Conduct of Human Embryonic Stem Cell Research,” kur sudėtos griežtos etinės taisyklės dirbantiems su žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis mokslininkams.  Šios taisyklės ragina dirbti atsakingai, skaidriai ir naudoti vienodas praktikas visame pasaulyje. Rekomendacijos yra čia: www.isscr.org/home/publications/guide-clintrans.

Pilną šio kreipimosi tekstą rasite čia: www.isscr.org/statement-on-human-germline-genome-modification

Buvusiojo Švietimo ir Mokslo Ministro interviu

 ministras1

Besibaigiant kadencijai netikėtai atšaukiamas Švietimo ir Mokslo ministras. Vienas iš paskutinių Ministro prof. D. Pavalkio interviu su įžvalgomis mokslo ir švietimo sistemos ateičiai: http://www.veidas.lt/universitetai-tures-zaisti-pagal-taisykles-reikes-susitarti-su-visuomene

Wikipedija apie Ministrą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Dainius_Pavalkis

Žiniasklaidoje apie ministrų kaitą:

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/dainius-pavalkis-baigia-svietimo-ir-mokslo-ministro-darba-56-502450

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/begaline-bezdzionele-ministro-poste-500-502243

http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=14313572701430730935#.VVHI0PmqpBd

Vilniuje susibūrė Lietuvos Kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacija – LKLTA

Šiuo metu Lietuvoje kamieninių ląstelių tyrimų srityje situacija nuolat keičiasi – vis daugėja tyrėjų ir projektų, institucijų ir visuomenės dėmesio, tačiau trūksta bendradarbiavimo ir bendravimo. Reikalingi veiksniai padedantys suburti, vienyti, bei įgalinti keistis patirtimi Lietuvos ir kaimyninių šalių mokslininkus/tyrėjus, dirbančius  kamieninių ląstelių srityje. Burdamiesi į Asociaciją išsakome mus vienijančius veiksnius ir problematiką. Svarbiausia – trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų, mokslininkų grupių ir pavienių mokslininkų, t.y. tam skirtų priemonių, erdvės ir paskatų. Šalyje telkiasi vis daugiau tarptautinio lygio kamieninių ląstelių tyrimus vykdančių mokslininkų, ir šį potencialą reikia išnaudoti, t.y. skatinti bendradarbiavimą, išvengti neproduktyvios konkurencijos, keistis informacija ir problemomis. Kamieninių ląstelių tyrimų sritis yra labai dinamiška, ją nuolat veikia proveržiai chemijos, fizikos, biologijos ir bioinžinerijos moksluose, todėl yra labai svarbu organizuoti nuolatinę virtualią diskusiją, periodinius renginius, kur galėtume apžvelgti ir pristatyti vieni kitiems pagrindines tendencijas. Taip pat svarbu laiku spręsti etikos, klinikinių tyrimų organizavimo, patentavimo, licenzijavimo, komercinimo klausimus…

asociacija1

Taigi, po steigiamojo susirinkimo Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija (LKLTA) buvo įregistruota juridinių asmenų registre šių metų sausio 23 dieną (kodas 303550511). Prieš tai vykusiame susirinkime buvo apsispręsta dėl Asociacijos poreikio, valdymo formos, išrinktas Vadovas ir Valdyba. Vadovu žymia balsų dauguma išrinktas dr. A. Pivoriūnas (VMTI Inovatyvios Medicinos Centras). Valdybos sudėtis patvirtinta po diskusijų ir rinkimų.

Valdybos pirmininkė:

  1. Rūta Aldonytė (Inovatyvios Medicinos Centras),

Valdybos nariai:

  1. Daiva Baltriukienė (VU Biochemijos Institutas)
  2. Arvydas Ūsas (LSMU)
  3. Algirdas Žiogas (Inovatyvios Medicinos Centras/Biotechfarma)
  4. Mindaugas Stoškus (Santariškių Klinikos).

Buvo balsuojama dėl nario mokesčio ir kitų aktualių klausimų.

Steigiamajame susirinkime dalyvavo ir Asociaciją įsteigė 46 asmenys (iš jų 2 juridiniai).

 

2015 metų vasario 3 d. įvyko pirmasis Valdybos posėdis, numatyti artimiausi tikslai ir uždaviniai, suplanuoti darbai.

valdyba

Tarp jų: Asociacijos internetinio puslapio kūrimas, paramos Asociacijos veikloms paieška, kasmetinio renginio inicijavimas, ryšių su kaimyninių ir Europos šalių giminingomis organizacijomis užmezgimas ir puoselėjimas.

 

Daugiau informacijos apie asociaciją rasite skyriuje “Apie”.

1 4 5 6