Monthly Archives: vasario 2016

Epigenetiniai žymenys padeda nustatyti žmogaus mezenchiminių stromos ląstelių kilmę

Mokslininkai tyrinėjantys žmogaus mezenchimines stromos ląsteles (dar vadinamos mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis, MKL) pastoviai susiduria su šių ląstelių ,,identiteto‘‘ problema. Pagrindinė šios problemos priežastis-iki šiol nežinomi specifiniai žymenys, būdingi tik MKL. Pavyzdžiui, dabartiniu metu naudojami paviršiaus žymenų rinkiniai nepadeda atskirti MKL nuo fibroblastų. Todėl pristatomo tyrimo autoriai ieškojo specifinių epigenetinių žymenų, kurie padėtų atskirti MKL nuo fibroblastų, taip pat leistų nustatyti šių ląstelių kilmę, t.y. iš kokio audinio jos buvo išskirtos. Šiuo tikslu buvo tiriamas 190 specifinių  DNR sričių metilinimas 34 pirmininėse MKL linijose. Tyrimo rezultatai padėjo identifikuoti epigenetinius žymenis padedančius nesunkiai atskirti MKL ir fibroblastus, taip pat kaulų čiulpų ir riebalinio audinio MKL.

Šie tyrimai turi didelę praktinę taikomąją vertę, kadangi padeda greitai ir nesudėtingai identifikuoti, bei charakterizuoti MKL populiacijas.

 

Plačiau skaitykite čia:

http://www.cell.com/stem-cell-reports/abstract/S2213-6711(16)00020-5?elsca1=etoc&elsca2=email&elsca3=2213-6711_20160209_6_2_&elsca4=Cell%20Press

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Mezenchiminės kamieninės ląstelės pasižymi neuroprotekciniu poveikiu Parkinsono ligos metu

α-sinukleino baltymas (α-synuclein) yra svarbus patogenetinis Parkinsono ligos veiksnys. Pažeistos ląstelės produkuoja neteisingos konformacijos α-sinukleino baltymus, kurie egzocitozės būdu patenka į tarpląstelinę erdvę ir formuoja neurotoksiškus agregatus. Nustatyta, kad defektiniai α-sinukleino baltymai gali būti transportuojami į įvairias anatomines centrinės nervų sistemos (CNS) sritis. Tikslus šio proceso mechanizmas nėra žinomas (yra duomenų, kad transportą gali vykdyti egzosomos), tačiau neabejotina, kad jis yra svarbus neurodegeneracinio proceso plitimui.

Pastaraisiais metais daugėja duomenų apie neuroprotekcinį mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) poveikį. Pristatomo straipsnio autoriai nustatė, kad MKL blokuoja α-sinukleino baltymo patekimą į neuronus ir taip apsaugo juos nuo toksinio poveikio. Nustatyta, kad MKL sekretuoja galektiną-1 (galectin-1), šis baltymas jungiasi su neuronų NMDA receptoriais ir taip blokuoja  toksiškų α-sinukleino agregatų patekimą į neuronus.

Šie tyrimai gali būti naudingi kuriant naujus neurodegeneracinių ligų terapijos metodus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 http://www.cell.com/cell-reports/abstract/S2211-1247(15)01531-4

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas