Naujas prof. P. Bianco mokslininkų grupės straipsnis: paskutinė vinis į mezenchiminių kamieninių ląstelių karstą?

Ne kartą minėjome, kad mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) kilmė ir funkcinis potencialas iki šiol yra aršių diskusijų objektas. Plačiausiai paplitusio požiūrio šalininkai teigia, kad MKL pasižyminčios panašiomis funkcinėmis savybėmis (gebėjimas diferencijuoti į kaulų, riebalų, kremzlės, o kai kurių autorių duomenimis netgi į nemezoderminės kilmės audinius) reziduoja visuose organizmo vaskuliarizuotuose audinuose, perivaskulinėje nišoje. Kai kuriais atvejais MKL netgi buvo tapatinamos su pericitais. Alternatyvaus požiūrio šalininkai (velionis prof. P. Bianco, jo mokiniai ir kolegos) kategoriškai neigia pačio termino ,,MKL‘‘ naudojimo prasmingumą. Šie mokslininkai pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, kad kaulų čiulpų stromoje yra nehemopoetinės kilmės atsinaujinančios multipotentinės skeleto kamieninės ląstelės (Cell. 2007. 131:324–336),  http://www.stemcell.lt/?p=468 Autoriai pasiūlė šias ląsteles vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis. Pristatomoje publikacijoje P. Bianco grupė kompleksiškai palygino MKL išskirtų iš įvairių audinių (riebalinis audinys, oda, raumuo, periosteumas, kaulų čiulpai, amniono skystis, virkštelės kraujas) savybes. Svarbu, kad funkcinis MKL potencialas ( t.y. ląstelių gebėjimas formuoti vienokio ar kitokio tipo audinį) buvo tiriamas naudojant transplantaciją eksperimentiniams gyvūnams, o ne netikslius in vitro diferenciacijos testus. Autorių duomenys rodo, kad įvairių audinių MKL pasižymi skirtingu diferenciaciniu potencialu. Pavyzdžiui, po heterotopinės transplantacijos eksperimentiniam gyvūnui kaulų čiulpų MKL formavo kaulinį audinį ir hematopoetinę mikroaplinką, o raumens audinio-ne. Iš raumens audinio išskirtos MKL neformavo kaulo struktūrų, tačiau puikiai formavo raumens audinį ir t.t.

Taigi, suduotas dar vienas smūgis plačiai paplitusiam požiūriui, kad skirtinguose audiniuose reziduojančios MKL pasižymi universaliomis savybėmis. Priešingai, daugėja duomenų, kad tam tikro audinio perivaskulinėje nišoje reziduoja būtent to audinio pirmtakų ląstelės. Šios ląstelės palaiko audinio reparacijos ir regeneracijos procesus, jos taip pat gali būti inkorporuotos į augančius mikrokraujagyslių tinklus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.cell.com/stem-cell-reports/abstract/S2213-6711(16)30066-2

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas