Prestižinė tarptautinė leidykla Elsevier išleido naują serijos “Advances in Molecular Toxicology” numerį – Volume 11 (2017), kuriame ketvirtąjį skyrių  “Adult stem cells and anticancer therapy” parašė VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai dr. Audronė V. Kalvelytė, dr. Aušra Imbrasaitė, dr. Natalija Krestnikova ir doktorantas Aurimas Stulpinas. Publikacijoje pateikiama šiuolaikinė informacija apie įvairius priešvėžinius vaistus, pasiekimus šioje srityje, iššūkius, tendencijas, molekulinius jų veikimo mechanizmus.  Straipsnyje taip pat nagrinėjami duomenys apie nepageidaujamą priešvėžinės terapijos poveikį suaugusio organizmo kamieninėms ląstelėms, aptariami galimi toksiškumo tyrimo biologiniai modeliai, metodai, sūlomos žinomos bei naujos strategijos šiai problemai spręsti. Publikacijos apimtis – 80 puslapių (nuoroda – http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B978012812522900004X)

            Pastaraisiais metais kamieninės ląstelės pelnė daug dėmesio dėl savo pritaikymo galimybės audinių atstatymui, degeneratyvinių bei ischeminių ligų gydymui. Tačiau dėl savo savybių neribotai daugintis in vitro ir gebėjimo diferencijuotis į įvairius suaugusio organizmo sveikų ląstelių tipus, kamieninės ląstelės gali būti taikomos žymiai plačiau, ne tik ląstelių terapijoje. Žmogaus kamieninės ląstelės gali tapti įrankiu, kuris pakeis šiuo metu vaistų kūrime ir vystyme naudojamas imortalizuotas/vėžines ląstelių linijas, kultivuojamas ant plokščių (2D) paviršių. Nors priešvėžinių vaistų tyrimams ir tobulinimui vėžinių ląstelių linijos reikalingos, būtent sveikos (normalios) ląstelės turėtų būti naudojamos farmakologiniuose ir toksikologiniuose tyrimuose, siekiant išvengti kuriamų vaistų toksiškumo vėliausiose – klinikinių tyrimų stadijose, turint omenyje, kad ir sveikos ląstelės gali tapti priešvėžinių vaistų taikiniais organizme. Todėl kamieninių ląstelių auginimas ant 3D paviršių, organoidų formavimas leidžia tyrimams dar labiau priartėti prie natūralių audinių sukuriamos mikroaplinkos, kuri vienareikšmiai įtakoja ląstelių būseną ir atsako į vaistus pobūdį.

Paprastai vėžio gydymas yra nukreiptas į vėžinių ląstelių naikinimą, mažai kreipiant dėmesį į terapijos poveikį sveikoms ląstelėms. Straipsnio autorių nuomone, normalių kamieninių ląstelių apsauga vėžio terapijos metu turi būti vienas iš prioritetų.

            Šiuo metu, be konvencinės (chemoterapiniai vaistai, radiacija), vėžio gydyme vis daugiau naudojama taikinių terapija. Publikacijoje autoriai akcentuoja ląstelių būsenų auglyje heterogeniškumo svarbą, ekstraląstelinių sąveikų vaidmenį vėžio progresijai, nulemiant atsparumą šiuo metu taikomai vėžio terapijai, tiek konvencinei, tiek taikininei.

            Viena iš naujausių vėžio terapijos krypčių yra vėžio kamieninių ląstelių (CSC) naikinimas. Naudojant į vėžio kamienines ląsteles nukreiptą vėžio gydymą, galimos įvairios stategijos, tokios kaip poveikiai į  auglį supančias ląsteles (kurios gali būti svarbios vėžio ląstelių dauginimuisi ir išgyvenimui), ne kamieninių vėžinių ląstelių dediferenciacijos į vėžio kamienines ląsteles stabdymas, epitelinio-mezenchiminio virsmų slopinimas, negrįžtamos kamieninių ląstelių diferenciacijos skatinimas ir panašiai.

            Tačiau pastaruoju metu vis daugiau atsiranda duomenų, kad suaugusio organizmo kamieninės ląstelės, tiek normalios, tiek vėžinės, turi panašius kamieniškumo žymenis (tiek paviršinius, tiek viduląstelinius), funkcines sąvybes, atsparumo įvairiems toksiniams poveikiams  signalinius mechanizmus, tarp jų DNR taisymo fermentų raišką, PI3K/AKT ir Wnt kelių aktyvinimą, telomerų atvirkštinės transkriptazės (hTERT) aktyvumą, ląstelės ciklo G0 ramybės būseną, ir kita.

Mezenchiminis epitelinis virsmas vėžinėse ląstelėse in vitro

 

            Nepaisant to, be daugybės panašumų, šie du ląstelių tipai turi ir nedidelius, subtilius skirtumus, kurie gali būti nulemti onkogeninių pakitimų vėžio kamieninėse ląstelėse. Todėl greta į vėžines kamienines ląsteles nukreiptų strategijų, žinant kamieninių ląstelių panašumus ir skirtumus bei ląstelių vidinius molekulinius atsparumo vaistams mechanizmus, yra galimi poveikiai į normalias suaugusio organizmo kamienines ląsteles, siekiant jas padaryti atsparias planuojamam priešvėžiniam gydymui. Šiuo atveju,  taip kaip ir vėžinių kamieninių ląstelių atveju, omenyje reikia turėti ląstelių heterogeniškumą – ląstelių fenotipo kitimus, ląstelių virsmus, skirtingo fenotipo ląstelių skirtingą atsparumą vaistams.

            Taigi, apibendrinant galima teigti, kad vėžio terapijai turi būti surastos visiškai naujos strategijos, vienu metu efektyviai eliminuojančios vėžio ląsteles, lygiagrečiai įjungiančios  apsauginius mechanizmus normaliose kamieninėse ląstelėse arba tuo pačiu nepakenkiančios/apsaugančios visame organizme natūraliai esančias sveikas kamienines ląsteles. Šiam tikslui yra reikalingi inovatyvūs pacientą ir konkretų organą atitinkantys ląsteliniai modeliai tiek vėžinių, tiek sveikų ląstelių atsakui į vaistus  ištirti, modeliuojant kombinacinį priešvėžinį poveikį in vitro.

            Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt/vu-biochemikai-aptare-naujausius-vezio-gydymo-budus/

 

Parengė Aurimas Stulpinas

 

 

 

 

 

Spalio 27 dieną, Vilniuje, Jungtiniame Inovatyvios medicinos centre, įvyko trečioji tarptautinė LKLTA konferencija ,,Ląstelių terapija šiandien: nuo fundamentinių tyrimų iki klinikinio panaudojimo‘‘. Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo mokslininkai iš Kroatijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos.

Konferencijos metu į LKLTA įstojo  20 naujų narių, taigi, Asociacijos narių skaičius išaugo net iki 106 !

Manome, kad šių metų renginys pavyko. Tikimės kolegų susidomėjimo ir kitais metais !

 

LKLTA pirmininkas ir Valdyba

 

 

Fotoreportažas

Prof. Dinko Mitrecic (Kroatija)

 

Diskusija

 

Dr. Saara Laitinen (Suomija)

 

Dr. Liga Saulite (Latvija)

 

Konferencijos kuluaruose prie rėmėjų stendų

 

Doktorantė Monika Gasiūnienė (VU Gyvybės mokslų centras)

 

Diskusija

 

Prof. Dr. Romaldas Mačiulaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

 

Dr. Lina Jankauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

 

Doktorantė Milda Alksnė  (VU Gyvybės mokslų centras)

 

Diskusija

 

Šventinis banketas

Žinau, kad daugelis jūsų šiuo metu nekantriai laukia mokslinių projektų konkurso rezultatų. Ta proga norėčiau kiek plačiau pakalbėt apie konkursinio mokslo finansavimo problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Šiuolaikinis mokslas-labai brangus užsiėmimas, todėl yra būtina efektyvi lėšų paskirstymo sistema. Klasikinis, visuotinai priimtas ir per daugelį metų pasiteisinęs būdas-mokslo projektų konkursai. Sistema turi užtkrinti, kad finansavimą gautų patys efektyviausi mokslininkai, tačiau pastarųjų metų tendencijos nedžiugina.

Visų pirma, nepaisant to, kad bendras mokslo projektų finansavimo lygis auga, konkuruoti darosi vis sunkiau. Pavyzdžiui, 2016 metais JAV Nacionalinis sveikatos institutas (National Health Institute, NIH) finansavo tik 17,3 % R0 projektų paraiškų (tuo tarpu 2000 metais-25,9 %). Europoje situacija panaši-2016 metais Europos mokslo taryba (European Research  Council, ERC) finansavo tik 9,6 % paraiškų (Advanced Grant kategorijoje), o 2008 metais-13,9 %. Lietuvoje konkurencija taip pat didelė-LMT organizuotame Mokslininkų grupių projektų VII kvietime, patyrusių mokslininkų grupių konkurse (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių) finansuota apie 25 % paraiškų (VI kvietimo-14 %; V-21,5 %; IV-21,8 %). Taigi, Lietuvoje pastaraisiais metais tikėtis sėkmės galėjo tik mažiau, kaip trečdalis pretendentų.

Kaip išgyventi likusiems dviem trečdaliams?  Svarbu ir tai, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje didžiąją dalį paramos metai iš metų ,,pasiima’’ tos pačios mokslininkų grupės. Suprantama, tai lemia objektyvios ir subjektyvios priežastys. Sėkmingi mokslininkai jau būna pademonstravę aukštą veiklos efektyvumą, agentūroms paprasčiau skirti lėšas jau patikrintiems ,,žaidėjams’’ ir t.t. Kita vertus, kartais būnai sunku išvengti klanų formavimosi, interesų konfliktų, bei tendencingo vertinimo.

Antra, mokslinių projektų ir ataskaitų rengimas užima labai daug laiko. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų duomenimis, JAV mokslininkai skiria net iki 42 % darbo laiko projektų dokumentacijos tvarkymui. Johan Bollen teigia, kad vien tik Australijos mokslininkai rengdami projektus ir ataskaitas iš viso praleido 500 metų. Popierizmas taip pat gana brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams. Pavyzdžiui, projektų administravimui 2017 metais ERC numato išleisti apie 47 milijonus eurų (visas 2017 metų ERC biudžetas-1,8 milijardo eurų). Atrodytų, labai nedidelis procentas, tačiau paskaičiavus per visą 2014-2020 laikorarpį (bendras ERC biudžetas-13,1 milijardo eurų) susidaro 393 milijonai eurų (skaičiuojant, kad administracinėms išlaidoms išleidžiama vidutiniškai 3 % per metus). Taip pat nepamirškim, kokios milžiniškos lėšos sunaudojamos projektų paraiškų rengimui, gautų projektų administravimui, ataskaitų rengimui ir kt. Europoje susiformavo ištisa projektų administravimo industrija, kurioje ,,sukasi’’ milijardai eurų. Kai kurie tyrėjai mano, kad išlaidos biurokratijai gali siekti net iki 25 % visų mokslo projektams skirtų lėšų.

Ką daryti? Johan Bollen (JAV) ir  Marten Scheffer (Nyderlandai)  sugalvojo originalų ir elegantišką problemos sprendimo būdą, kurį pavadino saviorganizuojančia grantų paskirstymo sistema (Self-organized fund allocation, SOFA). Koncepcijos autoriai siūlo kiekvienais metais visiems aktyviai dirbantiems mokslininkams paskirti fiksuotą dotaciją. Pavyzdžiui, atsižvelgus į Nyderlandų mokslo organizacijos (Netherlands Organisation for Scientific Research, NWO) biudžetą ši suma vienam mokslininkui sudarytų 30 tūkstančių eurų. Kiekvienas mokslininkas-dotacijos gavėjas galėtų panaudoti tik pusę šios sumos, kitą pusę jis turėtų anonimiškai paskirstyti tiems mokslininkams, kurie jo manymu labiausiai nusipelno finansinės paramos. Svarbu, kad paskirstyti reikia ne tik bazinę valstybes paramą, tačiau ir lėšas gautas iš kolegų mokslininkų. Pavyzdžiui, jeigu 2017 metais mokslininkas iš valstybės gavo bazinę 30 tūkstančių eurų paramą, o už 2016 metų veiklos rezultatus kolegos jam paskyrė 70 tūkstančių eurų, tai savo mokslui jis galės sunaudoti 50 tūkstančių eurų, o likusius 50 tūkstančių eurų turės paskirstyti kolegoms 2018 metais. Tokiu būdu, SOFA sistema kiekvieną mokslininką-dotacijos gavėją paverčia savotiška grantų paskirstymo agentūra. Kompiuterinis simuliavimas, kurio metu buvo analizuotos mokslinių publikacijų duomenų bazės ir tiriama, kaip mokslininkai citavo savo kolegas (tikintis, kad į tai būtų atsižvelgiama skirstant pinigus SOFA sistemoje) parodė, kad SOFA sistema efektyviausiai veiktų, jei kiekvienas mokslininkas savo kolegoms skirtų 50 % gautų lėšų (šiuo atveju duomenys sutapo su realiu grantų paskirstymu, kurį vykdė NIH ir National Science Foundation, NSF).  

Sistemos privalumai

Visų pirma, būtų sutaupytos milžiniškos lėšos, kurias sunaudoja projektų administravimo agentūros. SOFA funkcionavimui pakaktų sukūrti ir įdiegti naują programinę įrangą, kurios pagalba būtų galima per kelias minutes paskirti lėšas pasirinktiems mokslininkams.

Nereikėtų rengti ir administruoti mokslo projektų ir svarbiausia-ataskaitų 🙂 .  Sutaupytą laiką būtų galima skirti darbui laboratorijoje ir publikacijų rengimui.

Galima būtų praplėsti  finansavimą gaunančių mokslininkų ratą. Tikėtina, kad sumažėtų atotrūkis tarp tų kurie ,,gauna viską ir dar daugiau’’ ir tų kurie negauna nieko.

Sistemos trūkumai

Visų pirma ,,švogerizmo’’ problema. Ar neatsitiks taip, kad mokslininkai paskirs pinigus draugams, o potencialius konkurentus diskriminuos?

Kaip atrinkti dotacijos gavėjus? Pagal kokius principus įtraukti mokslininkus į SOFA sistemą? Juk tie, kurie nebus įtraukti į sistemą faktiškai lieka už borto.

Nežinau, ar sistema tiktų tokioms mažoms šalims, kaip Lietuva (specializuotose mokslo srityse dirba visai nedidelis skaičius mokslininkų). 

Akivaizdu, kad ši sistema netinka didelio mąsto infrastruktūros projektams.

Taip pat manau, kad rašant projektus sugaištas laikas tikrai nenueina veltui. Tenka iškristalizuoti projekto idėją, numatyti konkretų darbų planą, įvertinti rizikas, derėtis su potencialiais partneriais. Net ir negavus finansavimo, įdirbis pasiektas projekto rengimo metu praverčia kuriant naujus planus.

 

Taigi, saviorganizuojanti grantų paskirstymo sistema tikrai negali būti vertinama, kaip panacėja. Nežiūrint į tai, manau, kad SOFA principus būtų galima panaudoti organizuojant pilotinius projektus jauniesiems mokslininkams remti. Pavyzdžiui, dotacijos gavėjais galėtų tapti jaunieji mokslininkai per 5 (8 ?) metus po disertacijos gynimo paskelbę ne mažiau, kaip 2 (3?) publikacijas leidiniuose su citavimo indeksu. Pasibaigus dotacijos laikotarpiui (pvz. 5 metai), mokslininkas būtų peratestuojamas įvertinant jo mokslinius pasiekimus. Toks mechanizmas padėtų jauniems mokslininkams įgyti nepriklausomybę, taip pat patikrinti ir realizuoti naujas idėjas.

 

Parengė Augustas Pivoriūnas

 

Naudoti šaltiniai:

 

http://www.iscintelligence.com/archivos_subidos/usfacultyburden_5.pdf

https://erc.europa.eu/projects-figures/statistics

https://report.nih.gov/success_rates/Success_ByActivity.cfm

http://spektras.lmt.lt/index0.php

http://www.sciencemag.org/news/2017/04/new-system-scientists-never-have-write-grant-application-again

http://science.sciencemag.org/content/351/6272/530.full

https://erc.europa.eu/sites/default/files/document/file/ercea_initial_administrative_budget_2017.pdf

https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs11192-016-2110-3

Pristatome naują dr. Rūtos Aldonytės ir dr. Edvardo Bagdono tekstą  apie tabako dūmų poveikį kamieninėms  ląstelėms.

Tabako dūmų poveikis kamieninėms  ląstelėms (pdf)

 

LKLTA vadovas Augustas Pivoriūnas

Su malonumu pristatau VMTI IMC Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus doktorantės Karolinos Kriaučiūnaitės apybraižą apie BIONECA vasaros mokyklą, kuri vyko rugsėjo 17 – 22 dienomis Ankonoje (Italija).

Karolinos Kriaučiūnaitės apybraiža apie BIONECA vasaros mokyklą (pdf)

 

Naudodamasis proga kviečiu ir kitus kolegas drąsiau dalintis įspūdžiais, įdėjomis, taip pat reklamuoti savo mokslinius pasiekimus LKLTA tinklapyje !

 

LKLTA vadovas Augustas Pivoriūnas

Gerbiami kolegos, 

kviečiame į  Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos (LKLTA) renginį ,,Ląstelių terapija šiandien: nuo fundamentinių tyrimų iki klinikinio panaudojimo‘‘. Renginys įvyks šių metų spalio 27 dieną, tai bus jau trečioji LKLTA organizuojama tarptautinė konferencija. Konferencija vyks Jungtiniame Inovatyvios medicinos centre (Santariškių g. 5, Vilniuje). Pridedu renginio programą. Prašau išplatinti šią informaciją visiems kolegoms. 

Pagarbiai, 

Augustas Pivoriūnas LKLTA vadovas

Su malonumu pristatome kolegos dr. Andrejaus Surovo apybraižą apie pieninių dantukų kamieninių ląstelių kelionę į Lietuvą.

Andriaus dėka mūsų laboratorijos moksliniai darbai pajudėjo visiškai nauja kryptimi. Pasižadame tęsti apybraižų ciklą. Ateityje papasakosime apie unikalias neurogenines ir neuroprotekcines pieninių dantukų kamieninių ląstelių savybes.

 Dr. Augustas Pivoriūnas

 

Pieninių dantų ląstelės – kelionė į Lietuvą (pdf)

Su malonumu pristatome VMTI IMC Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus
doktorantės Aušros Liubavičiūtės apybraižą apie kamieninių ląstelių
vasaros mokyklą Hydroje, Graikijoje.

Džiaugiamės jaunosios mokslininkės iniciatyva ir tikimės, kad ji taps
geru pavyzdžiu kitiems kolegoms pristatant įspūdžius, bei reklamuojant
savo mokslinius pasiekimus.

LKLTA vadovas Augustas Pivoriūnas

 

HYDRA XII – Kamieninių ląstelių ir Regeneracinės medicinos vasaros mokykla (pdf)

Rugsėjo 16 dieną, Vilniuje, naujame Jungtinio Inovatyvios medicinos centro pastate, įvyko antroji tarptautinė LKLTA konferencija ,, Fundamentiniai ir taikomieji kamieninių ląstelių tyrimai: naujausios tendencijos ir perspektyvos‘‘. Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo mokslininkai iš Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo vykdomos ekskursijos po naujo Jungtinio Inovatyvios medicinos centro laboratorijas. Renginyje dalyvavo 79 klausytojai. Taip pat, konferencijos metu į LKLTA įstojo  27 nauji nariai.

Nepaisant to, kad tuo metu Vilniuje vyko daug įvairių kitų renginių, konferencija sulaukė didžiulio kolegų susidomėjimo.

 

LKLTA pirmininkas ir Valdyba

 

Fotoreportažas

 

 LKLTA valdybos pirmininkė Dr. R. Aldonytė, Dr. B. Giebel, LKLTA pirmininkas Dr. A. Pivoriūnas, Prof. Karl-Eric Magnusson

 

 Konferencijos akimirkos

 

Konferencijos akimirkos

 

 Prof. Karl-Eric Magnusson pranešimas

 

Prof. May Griffith pranešimas

 

Dr. Bernd Giebel pranešimas

 

 Dr. Adomo Bukausko pranešimas

 

 Prof. Rūtos Navakauskienės pranešimas

 

Prof. Kęstučio Sužiedėlio pranešimas

 

 Dr. Eivos Bernotienės pranešimas

 

 Banketas

Your invitation to the Thermo Fisher Scientific Day of Science Register

We hope that you can join us for this year’s Day of Science event: Date: October 5, 2016 Time: 8:00–17:00 Location: Vilnius University Life Sciences Center, Vilnius, Lithuania As an attendee, you’ll benefit from the unique opportunity to see a wide selection of Thermo Fisher Scientific products in one place, at one time: • In the seminar, you’ll learn tips and tricks and understand the latest technologies from our team of in-house technical experts • In the accompanying exhibition, you’ll have a chance to see the products first hand and talk to our team and distribution partners about the best solutions for your work • Site tours, you are welcome to participate in site tours guided by Vilnius University employees around the facilities of Vilnius University Life Sciences Center The products being featured include life sciences, bioproduction, chromatography and mass spectrometry, microbiology, chemicals, general lab equipment and consumables from our Thermo Scientific™, Applied Biosystems™, Invitrogen™, Fisher Scientific™, Gibco™ and Ion Torrent™ brands. Find out more and register your free place »